Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Šiuo metu Lietuvoje priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Lietuvos vėžio registro duomenimis, per metus šalyje nustatoma apie 2 tūkst. naujų atvejų, sergamumas šia liga auga. Per savaitę mūsų šalyje nuo priešinės liaukos vėžio miršta apie 10 vyrų. Pasaulyje šia liga kasmet suserga 700 tūkst. vyrų, iš jų 250 tūkst. miršta. Priešinės liaukos vėžys paprastai diagnozuojamas vyrams, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems. Tarp jaunesnio amžiaus vyrų ši liga pasitaiko rečiau.

Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją šeimos gydytojo institucijoje priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) tyrimas kartą per dvejus metus atliekamas nemokamai vyrams nuo 50 iki 75 metų. Jaunesniems, 45 metų sulaukusiems vyrams, šis tyrimas atliekamas tuomet, kai jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Esant reikalui, pacientas siunčiamas urologo konsultacijai.

Vyrai privalo būti išmintingi ir laiku kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kraujo paėmimas tirti – visai neskausminga procedūra, galinti padėti išsaugoti vyrų sveikatą.

Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Programa patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973.

PSA lygiui nustatyti kraujas paprastai imamas iš venos alkūnės sulenkimo vietoje. PSA yra baltyminė medžiaga, kurią gamina priešinė liauka. Nedidelis jos kiekis visada būna sveiko vyro kraujyje. Esant liaukos vėžiui, PSA kiekis kraujyje dažniausiai padidėja, bet aptikus padidėjusį rodiklį negalima 100 proc. tvirtinti, kad aptiktas ir priešinės liaukos vėžys. PSA lygis padidėja ne tik dėl vėžio – taip gali atsitikti senstant, esant priešinės liaukos uždegimui, šlapimo takų infekcijai, įvedus kateterį, po šlapimo pūslės ar priešinės liaukos chirurginių intervencijų, priešinės liaukos masažo ar kitokio mechaninio šios liaukos dirginimo, pavyzdžiui, važiavus ilgesnį atstumą dviračiu ir pan.). Vadinasi, padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia tik įtarti priešinės liaukos vėžį. Vėžio diagnozę patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus tyrimus: būtina atlikti priešinės liaukos biopsiją ir gautą medžiagą ištirti mikroskopiškai. Tai atlieka gydytojai specialistai – urologai.

Kas sukelia priešinės liaukos vėžį?

Priešinės liaukos vėžio atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios. Be abejo, įtakos turi ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai. Vyrui yra santykinai didesnė rizika susirgti priešinės liaukos vėžiu, jeigu juo sirgo ar nuo vėžio mirė tėvas, brolis. Manoma, kad išoriniai veiksniai – mityba, gyvenimo būdas – turi didesnę įtaką vėžio išsivystymui nei genetinės priežastys.

Pagrindiniai ligos požymiai

Priešinės liaukos vėžys, kitaip negu kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti liaukoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, todėl jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų. Pirmojoje ligos stadijoje pacientai dažniausiai niekuo nesiskundžia, nors pasitaiko ir agresyvi ligos forma, kurios metu klinikiniai simptomai progresuoja labai greitai. Vėlesnėse stadijose pacientus vargina kasdienis dažnas ir skausmingas, staigiai atsirandantis noras šlapintis, dažnas ir reguliarus šlapinimasis naktimis, vėliau apskritai sunku pradėti šlapintis, atsiranda skausmas juosmens ar klubo srityje, prasideda impotencija.

Svarbu žinoti, kad šie simptomai nebūtinai reiškia, jog vyras serga priešinės liaukos vėžiu. Gali būti, kad pacientas serga prostatitu (priešinės liaukos uždegimu) ar gerybine priešinės liaukos hiperplazija (nenavikiniu priešinės liaukos padidėjimu). Todėl nereikia baimintis iš anksto, kol dar diagnozė nenustatyta. Atsiradus minėtiems simptomams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnio tyrimo ir gydymo.

I ir II stadijos vėžys – išgydomas

I ir II stadijos priešinės liaukos vėžys yra visiškai išgydomas. Gydymui gali būti pasirenkama operacija, vidinė spinduliuotė (brachiterapija), išorinė spinduliuotė ar vaistai. Taip gydant pacientas ilgai išlieka darbingas. Net ir po 10 metų tiriant pacientus, 85 proc. atvejų nerandama ligos atsinaujinimo požymių. Gydant III stadijos vėžinį procesą, liga kontroliuojama, nes Lietuvoje taikomi patys pažangiausi pasaulyje gydymo metodai. IV stadijos vėžys yra sunkiai gydomas, nes metastazės išplinta į kitus organus, tačiau atitinkamai gydant, pagerinama paciento gyvenimo kokybė ir trukmė.

Nepriklausomi ekspertai teigiamai įvertino prevencinių programų efektyvumą

Prieš vėžį – prevencijos užkardos

Ligų užkardai – prevencinės programos

Prioritetas – prevencinėms sveikatos programoms

Vėžio informacijos centras

Lietuvos vėžio registras

Parengė Kontrolės skyrius
Informaciją pateikė Administravimo skyriaus vyr. specialistė A. Valentinavičienė, tel. (8 45) 59 61 92.

Atnaujinta 2011-09-06