Atrankinės mamografinės patikros dėl kruties vėžio finansavimo programa

Išsivysčiusiose šalyse krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, kuri taip pat yra geriausiai ištirta ir labiausiai pasiduodanti gydymui. Nors krūties vėžiu dažniausiai suserga 55–65 metų moterys, kai, nuslopus kiaušidžių veiklai ir prasidėjus menopauzei, krūtys tampa itin jautrios hormonų pokyčiams, sirgti krūties vėžiu moterys gali ir nuo 20 metų. Pastaraisiais metais krūties vėžio atvejų skaičius itin auga tarp 45–49 metų amžiaus moterų.

Reguliariai tikrinant krūtis vėžį galima nustatyti jau ankstyvosios stadijos. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pacienčių gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė. Statistika rodo, kad 5 metus išgyvena 80–90 % moterų, kurioms nustatyta I krūties vėžio stadija, 60–70 % sergančiųjų II stadijos vėžiu, 40–50 % sergančiųjų III stadijos vėžiu ir 10–15 % moterų, kurioms nustatyta IV krūties vėžio stadija.

Pradėjus plačiau taikyti atrankinę mamografinės patikros programą, Lietuvoje tikimasi išaiškinti daugiau ankstyvojo I stadijos krūties vėžio atvejų, tai turėtų lemti mirtingumo nuo krūties vėžio mažėjimą. Įgyvendinus atrankinę patikros dėl krūties vėžio programą galima tikėtis, kad krūties vėžiu sergančių moterų mirtingumas sumažės iki 30 %. Tokių programų nauda ir efektyvumas yra įrodytas įvairiose šalyse (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt.).

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa vykdoma nuo 2005 metų pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-729. Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Mamografinio tyrimo metu aptikus pakitimų krūtyje, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.

NUO KO PRADĖTI?

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

KOKS TAI METODAS – MAMOGRAFIJA?

Mamografija yra rentgenologinis tyrimas, skirtas krūtims tirti (lot. glandulia mama – pieno liauka, grafo – rašyti), atliekamas rentgeno aparatais, vadinamais mamografais. Atliekama po 2 kiekvienos krūties mamogramas – krūtys peršviečiamos iš viršaus ir iš šono. Atlikus abiejų krypčių mamogramas gaunamas išsamesnis krūties audinių vaizdas. Kartais moterys skundžiasi nemaloniu jausmu krūtyse, kai jos suspaudžiamos atliekant tyrimą. Šiek tiek suspausti krūtį tyrimo metu būtina siekiant gauti geros kokybės mamogramą. Ši procedūra trunka neilgai, mažiau nei minutę. Mamogramas įvertina gydytojas radiologas, ieškodamas jose pakitimų.

Atkreipiame dėmesį, kad profilaktiškai patikrinus mamografu moteris, kurios tikrintis ateina manydamos, kad yra visiškai sveikos, piktybiniai augliai nustatomi vienai iš 200 patikrintųjų.

KĄ DAR SVARBU ŽINOTI?

Vėžio pradžia – mažytė pakitusi ląstelė. Tokioms ląstelėms dalijantis, krūtyje ar pažastyje ima kauptis piktybinės ląstelės, iš kurių pertekliaus susidaro mazgas – navikas. Jis gali augti nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių net apie 10–15 metų.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama virš 1300 naujų krūties vėžio atvejų, kas savaitę nuo jo miršta apie 12 moterų.

Išskiriami krūties vėžio rizikos veiksnai: negimdymas arba vėlyvas gimdymas (po 30 m.), nėštumo nutraukimas, pakaitinės hormonų terapijos naudojimas ilgiau nei 5 m., 3 ar daugiau vėžio atvejų tarp artimų giminaičių, ankstyva menstruacijų ciklo pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), kontraceptinių priemonių vartojimas ilgiau nei 10 m., nutukimas, alkoholio vartojimas.

Nepriklausomi ekspertai teigiamai įvertino prevencinių programų efektyvumą