Skirta lėšų krūties vėžio prevencijai
(2005-10-28) 

Šių metų rugsėjį sveikatos apsaugos ministras patvirtino Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą. Programai įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama 1 mln. litų. Tokiu dideliu - visos Lietuvos mastu - atrankinė krūties vėžio patikra Lietuvoje bus pradėta vykdyti pirmą kartą. Tad jau netrukus 50-69 metų moterys (kol nesukako 70 m.) nemokamai galės išsitirti mamografu.

Apie krūties vėžio prevencijos būtinybę kalbama jau seniai, nes sergamumas šia sunkia liga nuolat didėja. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 1300 naujų šios ligos atvejų. Mūsų šalyje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vis dar nustatoma labai nemažas procentas 3 ir 4 ligos stadijų. Mirtingumas nuo šios ligos taip pat didėja: kasmet nuo krūties vėžio miršta apie 600 moterų. Viena iš mirtingumo priežasčių - vėlyvas ligos diagnozavimas. Tai rodo, kad Lietuvos moterys neįpratusios reguliariai tikrintis savo krūtis, o šeimos gydytojai neragina jų to daryti. Pasak specialistų, pirmos stadijos vėžys išgydomas daugiau kaip 95 proc. moterų, o ketvirtos - vos 16-18 procentų.

Valstybinės ligonių kasos Metodinio vadovavimo, paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjas Viačeslavas Zaksas teigia, kad atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos tikslas - sumažinti Lietuvos moterų mirtingumą nuo krūties piktybinių navikų. Siekiama anksti diagnozuoti krūties piktybinį naviką, moteris, sergančias krūties ligomis, siųsti konsultuoti specialistui, kuo anksčiau jas gydyti, skatinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus plėtoti krūties piktybinių navikų prevenciją.

Remiantis statistikos duomenimis (daugiausia šios ligos atvejų nustatoma moterims, sulaukusioms 50 ir vyresnėms) bei Europos Sąjungos rekomendacijomis, nuspręsta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėti 50-69 metų moterims atliekamus mamografinius tyrimus. Mamografija - paprastas ir saugus rentgeno tyrimas, leidžiantis stebėti, kas vyksta krūtyje. Tyrimas trunka kelias minutes ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Prietaiso skleidžiama radiacijos dozė labai maža ir nepavojinga sveikatai. Specialistų teigimu, toks minėto amžiaus moterų tyrimas yra informatyviausias, nes tuo metu krūties liaukinis audinys nyksta, daugėja riebalinio audinio, pro kurį lengvai praeina rentgeno spinduliai ir išryškėja visi patologiniai dariniai. Jaunesnėms nei 40 m. moterims rekomenduotinas tyrimas echoskopu.

Nepakanka šį tyrimą atlikti tik vieną kartą. Moterims, sulaukusioms 50 metų, patartina mamografinę patikrą kartoti kas dveji metai. Apie krūties piktybinių navikų profilaktiką bei apie minėtą tyrimą 50-69 m. moteris turėtų informuoti bendruomenės slaugytojas, šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys - vidaus ligų gydytojas. Moterys, gavusios apylinkės gydytojo siuntimą, turės vykti į mamogramas atliekančias įstaigas.

Radiacinės saugos centro duomenimis, tokius aparatus turi 17 medicinos įstaigų visuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje bei mažesniuose - Alytuje, Utenoje ir Marijampolėje.

Už minėtas paslaugas teritorinė ligonių kasa su gydymo įstaigomis atsiskaitys nustatytomis bazinėmis kainomis. Iki šiol už profilaktinį mamografinį tyrimą, kurio metu galima nustatyti ankstyvosios stadijos dar neapčiuopiamus krūties piktybinius navikus, tekdavo mokėti pačioms pacientėms.

Panevėžio teritorinės ligonių kasa