Širdies ir kraujagyslių ligoms - prevencinės užkardos
(2005-12-28) 

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje kasmet miršta vis daugiau žmonių. Kas daroma šiai tendencijai pristabdyti?

Sveikatos apsaugos ministras neseniai patvirtino Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą. Netrukus bus pradėtos įgyvendinti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės priemonės, kurių efektyvumą pagrindžia medicinos mokslas ir kitų šalių patirtis.

Gyventojų patikros šalies mastu tikslas - sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančius ateroskleroze ar cukriniu diabetu žmones, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai.

Statistika rodo, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų, todėl prevencinė programa pirmiausia skirta jiems. Šio amžiaus vyrai bei moterys bus nemokamai tikrinami dėl šių ligų. Bus siekiama nustatyti asmenis, priskirtinus širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos simptomai.

Apie galimybę pasitikrinti informuos šeimos gydytojai. Norintiesiems pasitikrinti bus atliekami būtini tyrimai, prireikus, jie bus siunčiami konsultuotis pas specialistą į kuriamus specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius, nuodugniai tiriami bei konsultuojami. Patikros metu nemokamai bus nustatomi rizikos veiksniai ir skiriamas reikiamas gydymas. Nustačius, kad tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ypač didelė, bus užtikrinama ilgalaikė prevencinė paciento priežiūra bei atliekami pakartotiniai tyrimai.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Pasaulyje pradėta kova su šiais rizikos veiksniais davė rezultatų: nuo 1970 metų iki 1985 metų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo net iki 50 procentų. Užsienio šalių patirtis rodo, kad galima išvengti išeminės širdies ligos ir insulto bei pailginti gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasa