Pagal pernai vasarą pradėtą vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą 30-60 metų moterys kartą per 3 metus gali profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Už gimdos kaklelio citologinį tyrimą mokėti nereikia, nes jį apmoka ligonių kasos. Šiemet, kaip ir pernai, šiai prevencinei programai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama 4 mln. litų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programai panaudota 1,75 mln. litų.
Įgyvendinant minėtą programą, siekiama diagnozuoti ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio piktybinį naviką, skatinti gydytojus daugiau dėmesio skirti ligos prevencijai. Per 3 metus numatyta patikrinti ne mažiau kaip 80 proc. 30-60 metų moterų. Lietuvoje gyvena apie 748,3 tūkst. šio amžiaus moterų.
Statistika rodo, kad Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir šiaurinėje Europos dalyje: jis keturis kartus didesnis nei Suomijoje, du kartus didesnis nei Švedijoje ir 1,5 karto - nei Norvegijoje. Šiose šalyse gimdos kaklelio patologijos prevencijos programos pradėtos vykdyti kur kas anksčiau. Suomijos moterys profilaktiškai tikrinamos jau 40 metų.
Jei daugeliu piktybinių navikų serga vyresnio amžiaus žmonės, tai gimdos kaklelio vėžys yra palyginti jaunų moterų liga - Lietuvoje ja daugiausia serga 40-49 m. moterys.
Pasak specialistų, vėžio galima išvengti anksti pastebėjus ikivėžinius pokyčius ir juos išgydžius. Be to, ikivėžines ligas ar ankstyvųjų stadijų vėžį išgydyti daug lengviau ir gerokai pigiau nei įsisenėjusį. Tai patvirtina Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertų duomenys: efektyvi vėžio profilaktika, ankstyvoji diagnostika bei gydymas iki 2020 metų gali ketvirtadaliu sumažinti sergamumą piktybiniais navikais, o mirtingumą - net 50 procentų.
Pastebėta, kad mūsų šalyje pradėjus įgyvendinti Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą daugiau diagnozuojama vėžio atvejų ir nustatoma ikivėžinių būklių. Tai patvirtina, kad programa duoda naudos. Lietuvos vėžio registro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 185 vėžio atvejai (iš jų net 133 atvejai tenka 30-60 m. moterims). Pasak Valstybinės ligonių kasos Metodinio vadovavimo, paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjo Viačeslavo Zakso, per 8 šių metų mėnesius Respublikos mastu buvo ištirta apie 102 tūkst. citologinių tepinėlių, 880 tepinėlių tyrimų rezultatai buvo patologiniai. Tokių moterų diagnozė yra tikslinama, jos nuodugniau tiriamos ir gydomos.
Per 2005 metus planuota patikrinti 26 427 Panevėžio ir Utenos apskričių moteris. Panevėžio teritorinės ligonių kasos duomenimis, šiuo metu patikrinta tik apie 12 tūkst. visų planuotų moterų, iš kurių virš 400 atvejų nustatyti patologiniai pakitimai.
30-60 metų moterys dėl citologinio gimdos kaklelio tyrimo (PAP testo) turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kur yra prisirašiusios, akušerį-ginekologą. Šis tyrimas atliekamas greitai ir yra visiškai neskausmingas. Kokie tyrimų rezultatai, moterys sužinos iš šeimos gydytojo arba iš tepinėlį paėmusio mediko.
Apie minėtus tyrimus moteris turėtų informuoti bendruomenės slaugytojas, šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys - vidaus ligų gydytojas. Kartu turėtų būti įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą dėl gimdos kaklelio citologinio tyrimo. Kita vertus, moterys, net ir negavusios tokio kvietimo, lankydamosi poliklinikoje dėl kitų sveikatos sutrikimų galėtų atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą.
Dar kartą raginame moteris pasitikrinti, o gydytojus - išsamiai aiškinti moterims apie sveikatos saugojimą, apie patį tyrimą, atsakyti į joms rūpimus klausimus.
Panevėžio teritorinės ligonių kasa