Dėl kai kurių gydymo įstaigų atstovų padejavimų mažiau informuotiems žmonėms, pacientams galėjo susidaryti įspūdis, jog nuo metų pradžios įgyvendintos kažkokios naujovės vos ne griauna gydymo įstaigų finansinį pagrindą. Tad - apie pasikeitimų mastą ir esmę.

Pastaraisiais metais mūsų šalyje hospitalizacijos rodikliai mažėjo lėčiau nei buvo numatyta Vyriausybės patvirtintoje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijoje, todėl šių metų pradžioje sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo imta taikyti kiek pakeista stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka. Bet nauja asmens sveikatos stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarka nepakeitė TLK bei ASPĮ sutarčių sudarymo tvarkos, taip pat išliko ankstesnis stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų suskirstymas.

Keitėsi tik rezervo lėšų (apie 5 proc. sutartinės sumos) ir sutartyje numatytų, bet įstaigos nepanaudotų lėšų naudojimo tvarka. Sudarydamos metines sutartis su gydymo įstaigomis teritorinės ligonių kasos jau kelinti metai numato penkių procentų sutartinės sumos dydžio rezervą. Gydymo įstaiga, įvykdžiusi jai keliamas sąlygas, gaudavo šias lėšas. Dabar šios lėšos perskirstomos pagal naujus principus. Jie leidžia apskaičiuoti konkrečią gydymo įstaigai skiriamą lėšų sumą. 75 proc. rezervo lėšų skiriama atsižvelgiant į siektino hospitalizacijos atvejų skaičiaus rodiklio vykdymą, 15 proc.- atsižvelgiant į dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinių paslaugų kiekio plano vykdymą, 10 proc. - atsižvelgiant į restruktūrizacijos programoje numatytus rodiklius (vidutinę gulėjimo trukmę, lovos užimtumą, lovadienių skaičių). Įstaigos veiklos rezultatai vertinami kiekvieną mėnesį ir metų pabaigoje.

Sveikatos priežiūros įstaigų nepanaudotos lėšos, patekusios į TLK rezervą, prioriteto tvarka naudojamos viršplaninėms pirmos grupės, antros grupės A pogrupio, trečios grupės A pogrupio stacionarinėms, ambulatorinėms, dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugoms apmokėti.

Naujoji tvarka skatina įstaigų restruktūrizaciją, racionalios hospitalizacijos apimčių siekimą. 2003 m. Vyriausybės patvirtintoje Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijoje buvo numatyta 2003-2005 m. hospitalizacijos rodiklį šimtui savivaldybės gyventojų sumažinti nuo 23,2 iki 18 atvejų per metus (be reanimacijos, medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo). 2005 m. rezultatai nedžiugina - 20,15 hospitalizacijos atvejų šimtui savivaldybės gyventojų. Ir tik Vilniaus teritorinės ligonių kasos aptarnaujamoje teritorijoje jis yra artimas planuotam - 18,59. Lėtesnį nei buvo numatyta hospitalizacijos rodiklio mažėjimą nulemia nepakankama ambulatorinių paslaugų, dienos chirurgijos ir dienos stacionarų plėtra, lėtoki stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo tempai, kai kurių stacionarinių įstaigų noras "išsilaikyti bet kokia kaina".

Tiesa, dauguma sveikatos priežiūros įstaigų nuo 2003 m. plėtojo ambulatorines, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas, mažino gydytų stacionare ligonių skaičių. Tad šių įstaigų hospitalizacijos rodiklis viršija siektiną ne daugiau kaip 5 procentais. Tai leidžia joms pasinaudoti naujosios tvarkos teikiamomis galimybėmis: vien tik už šių metų vasarį suteiktas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigos papildomai gavo 1 926 913 Lt, o už 2005 m. vasarį suteiktas paslaugas - tik apie 500 tūkst. litų.

Žodžiu, nemažai gydymo įstaigų gerai pasinaudojo naujosios tvarkos teikiamomis galimybėmis, bet kai kurioms čia iškilo ir problemų - dėl to, kad nesuskubo persitvarkyti dėl aukšto hospitalizacijos rodiklio.

Problemoms aptarti visose Lietuvos apskrityse buvo organizuoti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovų ir specialistų susitikimai su gydymo įstaigų vadovais. Dauguma dalyvavusių susitikimuose pritarė stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkai ir pateikė pasiūlymų dėl jos tobulinimo. Jie buvo apsvarstyti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje ir kai kuriems tvarkos pakeitimams buvo pritarta.

Taryba nutarė, kad sudarant sveikatos įstaigų bei TLK sutartis būtų atsižvelgiama į sezoninius hospitalizacijos rodiklio pokyčius, būtų suteikiama galimybė lanksčiau keisti TLK ir ASPĮ šių metų sutartis, užtikrinti visų pirmos grupės ir antros grupės A pogrupio suteiktų paslaugų apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, išplėsti dienos chirurgijos paslaugų sąrašą, pailginti dienos chirurgijos paslaugų teikimo laiką nuo 24 iki 48 valandų, daugiau paslaugų priskirti trečios grupės A pogrupiui, patikslinti siektino hospitalizacijos atvejų skaičiaus nustatymo metodiką.

Vita Lyskoitienė
Valstybinės ligonių kasos prie SAM
Ryšių su visuomene skyrius