Dabar tokių klausimų mūsų žmonėms iškyla gana dažnai, pasitaiko ir nepagrįstų prašymų apmokėti gydymo kokioje nors užsienio klinikoje išlaidas. Tad pirmiausia akcentuotina, kad būtinosios medicinos pagalbos paslaugos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems ir turintiems Europos sveikatos draudimo kortelę Lietuvos gyventojams teikiamos Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine, jei jiems ten buvojant jų prireikia. Kitas dalykas, kai gydyti į užsienį siunčiama tuo atveju, jei ligoniui Lietuvoje suteiktos konsultacijos ir taikyti visi galimi tyrimo bei gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, o užsienyje būtų galima suteikti konsultacijas bei pritaikyti kitus tyrimo ar gydymo metodus, kurių prognozuojami rezultatai būtų geri.
Kai laikinai buvojant ES šalyje žmogui prireikia būtinosios medicinos pagalbos, jis gali kreiptis tiesiai į gydymo įstaigą ir pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Lietuvos teritorinės ligonių kasos. Kortelė patvirtina apdraustųjų asmenų teisę į medicinos pagalbą. Ar pagalba yra būtina ir kokios jos reikia, sprendžia gydytojas. Europos Sąjungos teisės aktai suteikia teisę gauti būtinąją pagalbą kitų ES šalių valstybinės sveikatos apsaugos sistemos gydymo įstaigose. Už papildomas sveikatos priežiūros paslaugas arba už privačiai užsienio šalyse suteiktas gydymo paslaugas pacientas turės sumokėti pats. Nepadengiamos ir kelionės išlaidos, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje pacientui teks keliauti namo.
Į užsienį konsultuoti, tirti ar gydyti siunčiamas asmuo irgi turi būti apdraustas arba apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu. Kaip jau minėta, gydyti į užsienį siunčiama tuo atveju, jei ligoniui Lietuvoje taikyti visi galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų. Galutinį sprendimą dėl ligonio gydymosi užsienyje priima sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija. Jos sprendimas galioja vienerius metus.
Pacientą gydantys gydytojai nustatyta tvarka jį siunčia konsultuotis į universitetų ligonines. Šių gydymo įstaigų specialistai, įvertinę paciento sveikatos būklę, rengia dokumentus dėl ligonio gydymo užsienyje. Jie kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistu konsultantu arba universiteto ligoninės atitinkamos klinikos vadovu parengia reikiamus ligos istorijos išrašus, taip pat nurodo gydymo ar tyrimo metodus, kuriuos taikyti Lietuvoje nėra galimybės. Gydymo įstaigą užsienyje parenka ir gydymo laiką suderina SAM konsultantai arba universiteto ligoninės klinikos vadovai. Minėtai komisijai priėmus sprendimą, apie jį informuojamas pacientas arba jo interesus atstovaujantys artimieji bei Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Vadovaudamasi komisijos sprendimu VLK ligoniui išduoda būtiną dokumentą - E112 formos pažymą arba garantinį raštą dėl gydymo išlaidų užsienyje kompensavimo (priklausomai nuo to, į kokią šalį ir kokią gydymo įstaigą pacientas vyksta). Pinigai užsienio sveikatos priežiūros įstaigai pervedami pagal išsamią sąskaitą. Jei už gydymą pacientas mokėjo savo lėšomis, pinigai pervedami į asmeninę paciento sąskaitą.
Kai kuriais atvejais VLK apmoka ligonio bei jį lydinčio asmens (jei tai būtina dėl paciento būklės ir nurodyta komisijos sprendime) kelionės išlaidas. Tokiais atvejais ligonių kasai reikia pateikti prašymą, kelionės bilietus bei dokumentus, kad ligonis buvo gydomas užsienyje. Išvykusiems užsienin konsultuotis ar gydytis be SAM komisijos sprendimo gydymas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo nekompensuojamas. Nekompensuojamos ir medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo bei antirecidyvinio gydymo užsienyje, taip pat galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų pirkimo užsienyje išlaidos.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija