PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! Prieš kreipdamiesi į gydymo įstaigą įsitikinkite, kad tikrai esate apsidraudę PSD. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltGYVENTOJAMSStorosios žarnos vėžio programa
| Prašymų ir skundų nagrinėjimas | Paslaugų laukimo eilės | Sveikatos draudimas ir įmokos | Europos sveikatos draudimo kortelė | „Brexit“: ką žinoti apie PSD? | Prisirašymas prie gydymo įstaigos | Gydymo įstaigos | Sveikatos priežiūros paslaugų kainos | Vaistinės ir optikos | Vaistų pasas | Dantų protezavimas | Sąnarių endoprotezavimas | Prevencijos (profilaktinės) programos | Medicininė reabilitacija  | Sergantiesiems cukriniu diabetu | Moksleiviams | Studentams | ES šalių piliečiams | Savanoriškas žalos atlyginimas | Pacientų teisės | Duomenų subjektų teisių įgyvendinimas | Gydymo įstaigų finansiniai rezultatai | Dažniausiai užduodami klausimai | Aktuali VLK informacija |
Storosios žarnos vėžio programa
 
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
 
Panevėžio apskrityje ši programa pradėta vykdyti nuo 2013 m. liepos 1 d. , Utenos apskrityje – nuo 2014 m. liepos 1 d. Profilaktiškai pasitikrinti ir išaiškinti, ar neserga storosios žarnos vėžiu, kviečiami 50–74 metų (imtinai) amžiaus asmenys.
 
Programa svarbi, nes Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Beveik 1000 žmonių nuo šios ligos miršta. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą tarp moterų ir trečią vietą tarp vyrų piktybinių ligų. Per pastaruosius trisdešimt metų storosios žarnos vėžio atvejų šalyje padaugėjo beveik du kartus.
Panevėžio apskrityje VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė ir VšĮ Pasvalio ligoninė pirmosios pasirengė priimti tuos pacientus, kurie bus siunčiami kolonoskopijai atlikti. Gavusieji siuntimus kolonoskopijai taip pat turi teisę kreiptis į Vilniaus, Kauno, Šiaulių gydymo įstaigų specialistus.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą bei sumažinti mirštamumą nuo jos. Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir Vilniaus, Kauno apskrityse, kaip bandomoji, pradėta vykdyti nuo 2009 metų. Po dvejų metų į ją įsijungė Klaipėdos, Šiaulių apskritys.
 
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vykdo šeimos gydytojai. Programos esmė: 50–74 metų amžiaus asmenims siūloma kartą per dvejus metus atlikti imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą. Dėl to reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Paslauga privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiam pacientui nieko nekainuoja, nes ją apmoka ligonių kasa.
 
Pacientui duodamas nemokamas slapto kraujavimo išmatose testas. Šį testą pacientas atlieka pats. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei gaunamas teigiamas rezultatas, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Kolonoskopijos tikslas – apžiūrėti visą storąją žarną iki pat aklosios žarnos.
 

Programos priemonės
Paslaugą teikia
Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose rezultatų įvertinimo paslauga
 Šeimos gydytojas
Paciento siuntimo pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją paslauga
 Šeimos gydytojas
Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu
 Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis gydytojas gastroenterologas ir (ar) gydytojas endoskopuotojas, ir (ar) abdominalinės chirurgijos gydytojas
Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą
 Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis gydytojas gastroenterologas ir (ar) gydytojas endoskopuotojas, ir (ar) abdominalinės chirurgijos gydytojas ir gydytojas anesteziologas reanimatologas
Biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas
 Patologijos centrai ar tarnybos

 
KAIP GYDOMAS STOROSIOS ŽARNOS VĖŽYS?
 
Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos  vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas. Pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo būdas – chirurginis. Esant reikalui, skiriama chemoterapija. Pastaruoju metu ji sėkmingai derinama su naująja biologine terapija.
 
KOKIE LIGOS SIMPTOMAI?
 
Reikia pažymėti, kad ankstyvojoje vėžio stadijoje storosios žarnos ligos simptomai beveik nepastebimi, nes jie nėra specifiniai. Tai pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, neišsituštinimo jausmas, vėliau – kraujavimas. Liga yra pavojinga, tačiau diagnozuota ikivėžinėje stadijoje – išgydoma.
 
KODĖL VERTA PASITIKRINTI?
 
Pavyzdžiui, 2016–2018 m. Lietuvoje maždaug 706 tūkst. atvejų (tie patys asmenys programoje dalyvauja periodiškai) sveikais save laikantiems gyventojams atliktas testas dėl slapto kraujavimo, iš jų – daugiau kaip 61 tūkst. atvejų testas buvo teigiamas, todėl daugiau kaip 35 tūkst. kartų pacientams atlikta kolonoskopija. Vien 2018 m. 3543 kartus atlikus biopsijos medžiagos histologinį tyrimą, išaiškinti 179 storosios žarnos vėžio atvejai, taip pat tiriamiesiems rasta daug kitų pakitimų, dėl kurių nedelsiant buvo imtasi reikiamų gydymo priemonių.
Nuo 2009 iki 2018 metų Lietuvoje pagal šią programą tikrintasi daugiau kaip 1,6 mln. kartų. 2009 m. programai įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išleista 36 tūkst. Eur, o 2018 m. jai įgyvendinti panaudota daugiau nei 240 tūkst. Eur.   
 

Parengė Kontrolės skyrius

Informaciją pateikė Administravimo skyriaus
vyr. specialistė A. Valentinavičienė, tel. (8 45) 52 69 11

Atnaujinta 2019-09-10

 
 
 
Jūsų nuomonė
Ar žinote, kad medicininė reabilitacija skiriama tik sergant tam tikromis ligomis, kurių sąrašas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu?
Taip
Ne
Maniau, kad reabilitacija gali būti skiriama sergant bet kuria liga
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: