PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! Prieš kreipdamiesi į gydymo įstaigą įsitikinkite, kad tikrai esate apsidraudę PSD. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltNAUJIENOS
| SAM pranešimai | VLK pranešimai | TLK pranešimai | Naujienų archyvas |
Beldžiantis į EBPO duris: Lietuva „raudonojoje zonoje“
 
      Lietuva siekia narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), todėl mūsų šalies atstovai dalyvauja renginiuose, kuriuose svarstomos ekonomikos, aplinkosaugos, švietimo, mokslo ir technologijų, sveikatos ir kitos problemos.2016 m. vasario pradžioje Paryžiuje vykusiame EBPO šalių atstovų susitikime, skirtame sveikatos sistemų tvarumo temai, į kurį susirinko šalių narių sveikatos ir finansų sričių pareigūnai, Lietuvą atstovavo laikinasis Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius.
 
      EBPO šalys svarsto problemą, kaip efektyviau naudoti lėšas ir pristabdyti išlaidų sveikatai augimą, kad jo tempai neviršytų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempų. Tuo tarpu Lietuva, siekdama narystės EBPO, turi spręsti priešingą problemą – kaip padidinti valstybės išlaidas sveikatai, kad šios išlaidos augtų bent ne lėčiau nei BVP, ir sumažinti gyventojų nuskurdinimą dėl patiriamų išlaidų sveikatos priežiūrai.
 
      Šiame susitikime Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras pateikė savo vykdomos Europos šalių sveikatos sistemų analizės preliminarius duomenis. Kai kurie šios analizės rezultatai – labai nepalankūs Lietuvai, verčiantys ne tik sunerimti, bet ir imtis konkrečių priemonių padėčiai taisyti.
 
      Pirmiausia, Lietuvos gyventojams (namų ūkiams) tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, ir padėtis blogėja: jei 2011 m. gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 29 proc. visų šalies sveikatos išlaidų, tai 2013 m. šis rodiklis išaugo iki 33 proc. Didžiąją gyventojų išlaidų dalį, beveik keturis penktadalius, sudarė išlaidos vaistams, dar apie 15 proc. – dantų priežiūrai.
 
Ką reiškia būti „raudonojoje zonoje“?
 
      Pagal PSO metodiką šalys, kurių namų ūkių išlaidos sveikatai viršija 30 proc. visų sveikatos išlaidų, patenka į „raudonąją zoną“, o tai reiškia, kad valstybė sveikatos apsaugai skiria per mažai lėšų ir užkrauna pernelyg didelę naštą gyventojams, juos nuskurdindama. Lietuva į „raudonąją zoną“ jau pateko – kartu su Latvija, Bulgarija ir Kipru.
 

Namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai, skaičiuojant nuo visų sveikatos išlaidų

 

 Reikšmės: raudona spalva – Lietuva. Šaltinis: PSO duomenys iš Pasaulio šalių išlaidų sveikatai duomenų bazės.

 
      Antra, beveik dešimtadalis (9,5 proc.) Lietuvos namų ūkių, mokėdami už sveikatos paslaugas ir vaistus, patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas, t. y. nuskursta. Pagal PSO metodiką katastrofinėmis sveikatos išlaidomis vadinamos tokios išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. namų ūkio išlaidų, atmetus būtinąsias (maistui, būstui ir t. t.). Beje, pagal šį rodiklį 2008 m. Lietuva buvo paskutinėje vietoje visoje Europos Sąjungoje, o 2012 m. – antra nuo galo, pralenkusi tiktai Latviją.
 
      Grėsminga tai, kad Lietuvoje pagal šį rodiklį ypač ryškūs skirtumai tarp atskirų gyventojų grupių: 2008 m. turtingiausiame gyventojų penktadalyje katastrofines išlaidas patyrė apie 2 proc., o neturtingiausiųjų penktadalyje – net 42 proc. 2012 metais padėtis kiek pagerėjo (atitinkamai 1,5 proc. ir 25 proc.), tačiau socialinės atskirties problema išlieka akivaizdi.
 
Neturtingiausi namų ūkiai, nuolat patiriantys didžiausias katastrofines išlaidas
 
 
 
 
 
Kvintilės: raudona spalva – neturtingiausi, violetinė spalva – turtingiausi namų ūkiai. Šaltinis: PSO, 2015.
 
      G. Kacevičiaus nuomone, šis PSO tyrimas siunčia Lietuvai dvi svarbias žinias:
 
      – Lietuva privalo didinti valstybės skiriamas lėšas sveikatos apsaugai ir taip sumažinti gyventojams tenkančią per didelę naštą. Todėl neturėtų būti net diskutuojama apie kokias nors priemones (pacientų priemokas ir pan.), kurios šią naštą padidintų. Priešingai, turėtų būti dar atkakliau dirbama, siekiant pašalinti Lietuvos sveikatos sistemos gėdą – neoficialius pacientų mokėjimus.
 
      – Skiriant papildomas valstybės lėšas, jų panaudojimą būtina nukreipti taip, kad jos pirmiausia užtikrintų sveikatos priežiūrą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir taip apsaugotų juos nuo nuskurdimo.
 
      EBPO renginyje pateikta PSO Europos biuro atlikta analizė parodė ir sektinus pavyzdžius: geriausiai apsaugoti yra Slovėnijos gyventojai, kurie praktiškai visiškai nepatiria katastrofinių sveikatos išlaidų. Čia nemažas nuopelnas priskiriamas papildomam sveikatos draudimui, kuris Slovėnijoje yra visuotinis.
 
 
Trumpai apie EBPO
 
      EBPO įkurta 1961 metais, šiuo metu joje atstovaujamos 34 šalys. Šios organizacijos narėmis gali tapti tik stabilios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys. EBPO forumuose ir susitikimuose svarstomų klausimų spektras gan platus – makroekonomika, aplinkosauga, švietimas, mokslas ir technologijos, sveikata ir kt. EBPO analitinė informacija yra skirta šalių vyriausybėms, siekiančioms skatinti visuomenės gerovę, kovoti su skurdu skatinant ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. EBPO bendradarbiauja ir su tokiomis šalimis kaip Kinijos Liaudies Respublika, Indija ir Brazilija bei besivystančių Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis. EBPO kelia sau tikslą kurti stipresnį, švaresnį ir teisingesnį pasaulį.
 
VLK Ryšių su visuomene skyrius
manufacturer coupons for prescription drugs blog.brunothalmann.com viagra.com coupon
adalate link adalate
seroquel sevrage seroquel compendium seroquel 300 mg
cialis cvs coupon cialis cvs coupon cialis 20mg
abortion pill cost abortion pill types of abortion pill
amoxicillin antibiyotik fiyat aictmkulahospital.org amoxicillin antibiyotik fiyat
average cost of an abortion pill how late can you get an abortion pill abortion pill price
amoxicillin amoxicillin endikasyonlar amoxicillin dermani haqqinda
after abortion pill risks of abortion pill against abortion pill facts
how late can you get an abortion pill against abortion pill spontaneous abortion pill
clomid blog.bjorback.com clomid tapasztalatok
lamisil spray lamisil crema precio lamisil 1
voltaren nedir voltaren jel voltaren ampul
coupon code best site for coupons free shipping coupon codes
clomid testosterone clomid testosterone clomid tapasztalatok
cialis 20 mg gruene-kehl.de cialis kopiprodukter
cialis free sample coupons manufacturer coupons for prescription drugs prescription discount coupons
against abortion pill second trimester abortion aspiration abortion
coupons for prescription drugs cialis online coupon coupon for cialis
naltrexone mechanism go neltrexone
who makes naltrexone cost of vivitrol injection naltrexone mechanism of action
2016-03-18
Jūsų nuomonė
Ar 2019 m., kai turėjote siuntimą pas gydytoją specialistą, Jus į konsultaciją registravo kreipimosi dieną?
Taip
Nurodė registruotis vėliau.
Kita (įrašykite įstaigą, kurioje nurodė registruotis vėliau)
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: