PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   PRANEŠĖJŲ APSAUGA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! Europos sveikatos draudimo kortelę galima gauti paštu. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltNAUJIENOS
| SAM pranešimai | VLK pranešimai | TLK pranešimai | Naujienų archyvas |
Prevenciškai išsitirti vengiantys žmonės bijo sužinoti blogą diagnozę
 
      Nepaisant to, kad Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų žmonės dalyvauja vis aktyviau ir joms įgyvendinti skiriama daugiau lėšų, nemažai žmonių vengia prevenciškai ir  nemokamai išsitirti. To daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.
 
      Tai parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“  gyventojų apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu.
 
      VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, minėtos prevencinės programos yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o jose dalyvauti gali nustatyto amžiaus žmonės, kuriems susirgti yra didžiausia rizika.
 
      „Taip yra ir užsienio šalyse, kur irgi veikia analogiškos programos šioms klastingos ligoms diagnozuoti, kurios kasmet nusineša daugybę gyvybių. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia grėsminga liga, pavyzdžiui, vėžys, tuo daugiau galimybių yra pasveikti, taikant modernius gydymo metodus. Todėl tikrai verta išsitirti pagal prevencines programas“, – tvirtina V. Zaksas.
 
      Bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas sako, kad su tuo sutinka ir tyrimo dalyviai, tačiau, deja, ne visi reguliariai atvyksta pasitikrinti dėl nurodytų priežasčių.
 
      „43 proc. tyrimo dalyvių, kurių didžioji dauguma – jaunimas – teigia, kad jų tai nedomina ir neaktualu, o 22 proc., kurių gretose daugiausiai – vyresni nei 50 metų, labiausiai bijo sužinoti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę. 12 proc. apklaustųjų sako tam neturintys laiko, iš kurių didžioji dauguma – 30–49 metų amžiaus žmonės“, –  teigia R. Mačiūnas.  
 
      R. Mačiūno teigimu, kaip ir iki šiol, labiausiai savo sveikata rūpinasi moterys, kurios aktyviausiai dalyvauja ir šiuo metu vykdomose prevencinėse programose.
 
      „Svarbu tai, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie šias nemokamas prevencines programas – per metus apie jas žinančių padaugėjo 10 proc. punktų. Daugiausiai – 12 proc. punktų – padidėjo storosios žarnos ir 10 proc. punktų prostatos vėžio prevencinių programų žinomumas. Jomis daugiau nei anksčiau ėmė domėtis jaunimas ir vyresni nei 50 metų žmonės. Įdomu ir tai, kad vyresni nei 50 metų žmonės labiausiai domisi širdies ir kraujagyslių prevencine programa, apie kurią norėtų gauti ir daugiau informacijos. Be to, dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie tai turėtų informuoti šeimos gydytojas“, – tvirtina R. Mačiūnas.
 
Lietuvoje vykdomos prevencinės programos
 

Prevencinė programa
Kam skirta programa
Programos priemonės
Gimdos kaklelio prevencinė programa
Moterims nuo 25 iki 60 metų
Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio prevencinė programa
Moterims nuo 50 iki 69 metų
Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą jį atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa
Vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu
Kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa
Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų
Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei nustatoma, kad šių ligų tikimybė yra didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa
50–74 metų amžiaus žmonėms
Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei jo atsakymas neigiamas – pacientas yra sveikas, jei – teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti šio vėžio diagnozę.
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa
Vaikams nuo 6 iki 14 metų
Vaikų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo.

 
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyrius 
 
Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Kviečiame apsilankyti VLK profilyje Facebook: https://www.facebook.com/vlk.lt
2015-05-12
Jūsų nuomonė
Per kiek laiko pavyko prisiskambinti telefonu į reikiamą gydymo įstaigą po karantino?
Iš karto
Per 1 val.
Per pusdienį
Per dieną
Per 2 dienas
Neprisiskambinau iš viso
Kita (įrašykite gydymo įstaigos pavadinimą, jei su ja negalėjote susisiekti ilgiau nei 1 dieną)
Gyventojų aptarnavimo vertinimo elektroninė apklausa
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: