PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   PRANEŠĖJŲ APSAUGA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! Europos sveikatos draudimo kortelę galima gauti paštu. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltNAUJIENOS
| SAM pranešimai | VLK pranešimai | TLK pranešimai | Naujienų archyvas |
Stebėtojų tarybai – apie sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kontrolę
 
      Antrąkart šiais metais į posėdį susirinkę Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) stebėtojų tarybos nariai gvildeno ne vieną Panevėžio ir Utenos regionams opų klausimą, susijusį su sveikatos priežiūra. Taryba išklausė, kaip šiais metais vykdomos Panevėžio TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) sutartys, Kontrolės skyriaus veiklos ataskaitą, susipažino su planuojamu 2015 metų asmens sveikatos priežiūros (ASP) paslaugų mastu, iš naujo rinko Panevėžio TLK taikinimo ir medicininio audito komisijas.
 
      Sutarčių skyriaus vedėja Vita Tinterytė, pristatydama 2014 m. devynių mėnesių sutarčių su ASPĮ vykdymo analizę, pažymėjo: nors kalendoriniai metai dar nesibaigė, kai kurios gydymo įstaigos jau yra suteikusios gyventojams daugiau paslaugų nei numatyta sutartyse šiam laikotarpiui. Vien prioritetinių paslaugų, tokių kaip konsultacijos, dienos ir ambulatorinės chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo paslaugos, bendrai viršyta už daugiau kaip 1,3 mln. Lt. Kitų paslaugų – slaugos, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo – suteikta taip pat daugiau nei numatyta: slaugos paslaugų viršyta už maždaug 1,2 mln. Lt, reabilitacijos – už 603 tūkst. Lt.
 
      V. Tinterytė tvirtino: jeigu, apmokėjus prioritetines paslaugas, lieka nepanaudotų lėšų, metų pabaigoje TLK jas panaudoja kitų savo aptarnaujamos zonos ASPĮ prioritetinių paslaugų išlaidoms apmokėti. Kai suteikiama daugiau prioritetinių paslaugų nei numatyta sutartyje, papildomai lėšų joms apmokėti gali skirti ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiek tiek kitaip yra, kai viršijamos ambulatorinės specializuotos paslaugos (konsultacijos) – nepanaudotomis lėšomis gali būti apmokama iki 70 proc. viršytų sutartinių paslaugų išlaidų. Šis klausimas paprastai sprendžiamas metų pabaigoje priėmus sąskaitas už gruodžio mėn. suteiktas paslaugas. Med. reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, prevencinių programų paslaugos apmokamos už faktiškai suteiktas paslaugas.
 
      Išgirdus informaciją, kad vienų savivaldybių gydymo įstaigos teikia kur kas daugiau paslaugų nei numatyta sutartyje, kitų – mažiau nei planuota, Stebėtojų tarybos nariai svarstė, kokios yra tokio nevienodo paslaugų teikimo priežastys, kodėl Panevėžio ir Utenos apskrityse toks didelis, palyginti su kitų ligonių kasų veiklos zonomis, hospitalizacijos (paguldymo į ligoninę) rodiklis ir kt.
 
      Molėtų rajono savivaldybės atstovas Stasys Bajerčius spėjo, jog galbūt įstaigos planuoja paslaugas ne taip, kaip reikėtų.
 
      Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Jolanta Iždonienė domėjosi, kodėl VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje paslaugų apmokėjimo balo vertė kur kas mažesnė nei kitose ligoninėse, kodėl VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos, Biržų ligoninėse tiek nedaug suteikta slaugos paslaugų. Į klausimą, kaip prognozuojama apmokėti viršytas sutartines konsultacijas, J. Iždonienė atsakė, jog ministerijoje vykusiame posėdyje planuota iš rezervo fondo visoms teritorinėms ligonių kasoms bendrai skirti apie 50 mln. Lt viršytiems sutartiniams įsipareigojimams apmokėti.
 
      Panevėžio TLK vadovas Jonas Narbutas pridūrė, kad tam bus skiriamos ir kitų įstaigų nepanaudotos lėšos.
 
      Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė pristatė planuojamą 2015 m. paslaugų mastą ir teigė, kad masto skaičiavimo esmė – įvertinti paslaugų vartojimą savivaldybės gyventojams ir mažinti vartojimo netolygumus tarp savivaldybių, siekiant artėti prie šalies vartojimo vidurkio.
 
      Stebėtojų tarybai pateikta informacija apie atskirų paslaugų vartojimą pagal savivaldybes nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., informuota, kiek naujų paslaugų teikėjų pageidauja su Panevėžio TLK sudaryti sutartis, kokias paslaugas jie norėtų teikti ir kiek papildomai reikėtų lėšų norint patenkinti visų prašymus. A. Čiplienė pabrėžė, jog bendra ASPĮ naujoms paslaugoms teikti prašoma suma yra beveik 4 mln. Lt, o suskaičiavus pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą paslaugų masto skaičiavimo tvarką, būtų galima skirti 671 tūkst. Lt (tai sudarytų 17 proc. nuo šios sumos.
 
      Sudarant 2015 m. sutartis, pasak A. Čiplienės, bus atsižvelgta į LR Vyriausybės patvirtintus kriterijus, ASPĮ paslaugų pasiūlą ir galimybes jas teikti bei užtikrinti geografinį ambulatorinių paslaugų prieinamumą atitinkamoje savivaldybėje, kurioje šių paslaugų trūksta. Taip pat ketinama atsižvelgti į pacientų srautų ir ASPĮ paslaugų struktūros pokyčius, ASP paslaugų, kurių plėtrai skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos, finansavimą bei 2015 metams skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.
 
      Kontrolės skyriaus pateiktoje veiklos ataskaitoje, kuri pristatyta tarybos nariams, informuota apie ligonių kasos ASPĮ teikiamas konsultacijas, 2009–2014 m. atliktas kontrolės procedūras ir jų rezultatus, Panevėžio TLK teiktus siūlymus dėl teisės aktų pakeitimo ir kt. Analizuojant kontrolės veiklą pastebėta, kad per dešimt 2014 m. mėnesių nustatytas didžiausias per paskutinius 6 metus žalos PSDF biudžetui dydis – 281 tūkst. Lt.  Didžiausia ir dažniausiai nustatoma žala PSDF biudžetui būna tikrinant stacionarines paslaugas.
 
 
Panevėžio teritorinė ligonių kasa
2014-11-21
Jūsų nuomonė
Per kiek laiko pavyko prisiskambinti telefonu į reikiamą gydymo įstaigą po karantino?
Iš karto
Per 1 val.
Per pusdienį
Per dieną
Per 2 dienas
Neprisiskambinau iš viso
Kita (įrašykite gydymo įstaigos pavadinimą, jei su ja negalėjote susisiekti ilgiau nei 1 dieną)
Gyventojų aptarnavimo vertinimo elektroninė apklausa
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: