PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   PRANEŠĖJŲ APSAUGA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! Europos sveikatos draudimo kortelę galima gauti paštu. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltNAUJIENOS
| SAM pranešimai | VLK pranešimai | TLK pranešimai | Naujienų archyvas |
Savivaldybių atstovams pristatytas visuomenės nuomonės tyrimas


Valstybinė ligonių kasa (VLK) Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos savivaldybių atstovams pristatė 2009 ir 2010 m. rudenį VLK užsakymu vykdyto tyrimo „Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą“ rezultatus. Tyrimo rezultatai jau anksčiau pristatyti Seimo Sveikatos reikalų komitete, Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), dabar su jais supažindinamos TLK stebėtojų tarybos, savivaldybių gydytojai, visuomenės sveikatos biurų atstovai ir kitos suinteresuotosios šalys.

Kaip teigia VLK Draudimo plėtros departamento Strategijos skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis, gyventojų nuomonė – tarsi veidrodis, atspindintis visų įstaigų veiklą. Vienas iš VLK strateginiame plane numatytų tikslų – dirbti taip, kad žmonės pasitikėtų privalomojo sveikatos draudimo sistema, jaustųsi saugūs ir užtikrinti, jog jiems bus suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Siekiant sužinoti, ar mūsų šalies gyventojai jaučiasi saugūs ir kaip jie vertina VLK veiklą, atliekami gyventojų nuomonės tyrimai.

To paties departamento Kokybės vadybos skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Džiužaitės tvirtinimu, tyrimų ir apklausų, kuriose dalyvauja skirtingos tikslinės grupės, VLK atlieka ne vieną. 2009 m. ir 2010 m. atlikti reprezentatyvūs gyventojų nuomonės tyrimai, kurių metu siekta išaiškinti nuolatinių Lietuvos gyventojų informuotumą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą Privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis: pasitikėjimo ir pasitenkinimo rodikliai siekia 6–7 balus (aukščiausias balas – 10). Vadinasi, tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos sveikatos sistema tenkina didžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir poreikius. Tačiau gyventojai nepakankamai informuoti apie PSD sistemą – daugiau kaip 40 proc. gyventojų nežino, kur yra išleidžiamas sveikatos mokestis, sveikatos draudimas neretai painiojamas su socialiniu draudimu, apklaustieji mažai informuoti apie kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką. Lietuvos gyventojai linkę „atsilyginti“ už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, mokėjimus sieja su paslaugų kokybe, tačiau nenorėtų jų įteisinti.

Gyventojai palankiai vertina galimybę gauti ištyrimo paslaugas ambulatoriniame sveikatos priežiūros lygyje vietoj stacionarinio, tačiau šis palankumas per metus yra sumažėjęs. Tyrimas iš dalies atspindi korupcijos mastą sveikatos apsaugos sistemoje (tai patvirtina ir kiti tyrimai) bei gyventojų pakantumą korupcijai. Daugiau kaip pusė respondentų sveikatos paslaugų kokybę sieja su asmenišku atsilyginimu, jie dažniausiai atsilygina paskatinti kitų pacientų ar savo noru, tačiau tokio atsilyginimo įteisinimui nepritartų (55 proc. nurodo, kad nesutiktų „nes mokamas sveikatos draudimo mokestis“). Net 48,8 proc. respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių asmeniškai atsilyginę už sveikatos priežiūros paslaugas. Tai dar vienas ženklas, kad būtina plėsti antikorupcinį švietimą, plačiau naudotis socialinės informacijos ir reklamos galimybėmis.

Tyrimą pristatę VLK atstovai teigė, jog per apklausą išsakyta gyventojų nuomonė – priežastis svarstyti, kaip ligonių kasoms skatinti visų sveikatos sistemos dalyvių bendradarbiavimą, atvirai ieškoti sprendimų, daugiau informuoti gyventojus, pateikti jiems aktualios informacijos ir pan. Iš tyrimo aiškėja, jog kas antras apklaustasis pageidautų gauti iš ligonių kasų ataskaitą apie jam suteiktas paslaugas ir tų paslaugų kainą, apmokėtą PSDF lėšomis – šią idėją numačiusi įgyvendinti SAM.

Po pristatymo savivaldybių atstovai – Panevėžio TLK stebėtojų tarybos nariai – domėjosi, ar tokie tyrimai yra naudingi, kokių priemonių VLK imasi siekdama pagerinti savo veiklą, teiravosi apie lėšų skirstymą gydymo įstaigoms, išsakė priekaištų dėl pirminės grandies gydymo įstaigų darbo kokybės.

 Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

2011-06-08
Jūsų nuomonė
Per kiek laiko pavyko prisiskambinti telefonu į reikiamą gydymo įstaigą po karantino?
Iš karto
Per 1 val.
Per pusdienį
Per dieną
Per 2 dienas
Neprisiskambinau iš viso
Kita (įrašykite gydymo įstaigos pavadinimą, jei su ja negalėjote susisiekti ilgiau nei 1 dieną)
Gyventojų aptarnavimo vertinimo elektroninė apklausa
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: