PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   PRANEŠĖJŲ APSAUGA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! ES šalyse esantys Lietuvos apdraustieji, neturintys Europos sveikatos draudimo kortelės, gali kreiptis į TLK, kad būtų atsiųstas sertifikatas. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltNAUJIENOS
| SAM pranešimai | VLK pranešimai | TLK pranešimai | Naujienų archyvas |
Gydymo įstaigų vadovams ir savivaldybių gydytojams – informacija apie viršytas išlaidas
      Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) surengė susitikimą su Panevėžio ir Utenos apskričių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) vadovais ir savivaldybių gydytojais. Susitikimą paskatino ligonių kasos atlikta 2014 m. I ketvirčio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, medicininei reabilitacijai analizė, taip pat 2013 m. PSDF biudžeto išlaidų lėtiniams neinfekciniams susirgimams gydyti analizė ir kitų rodiklių vertinimas.
      Analizės parodė, jog kai kuriose PASPĮ labai skiriasi išrašomų kompensuojamųjų vaistų sumos ir hospitalizacijos dėl dažniausių lėtinių neinfekcinių susirgimų rodikliai, todėl rezultatus tikslinga aptarti su įstaigomis – kad PASPĮ vadovai patys galėtų įvertinti, kiek efektyviai šios lėšos naudojamos jų vadovaujamoje įstaigoje. Savivaldybių gydytojai pakviesti susipažinti, kokia situacija yra įvairioms savivaldybėms pavaldžiose PASPĮ.
      Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Asta Putrienė informavo, kad planuotas šių metų pirmo ketvirčio biudžetas, skirtas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP), viršytas maždaug 1,5 mln. litų, t. y. 8,2 proc. Susirinkusiesiems pateikta, kurios įstaigos daugiausia viršijo sutartinę sumą,pabrėžta, kad iš 90 gydymo įstaigų  tik 30 įstaigų gydytojai, išrašydami kompensuojamuosius vaistus ir MPP, nepanaudojo arba neviršijo skirtų sutartinių sumų. Didžiausias sutartines sumas įstaigos viršija dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų sunkioms ligoms gydyti, didžiausios sumos apmokant už kompensuojamuosius vaistus ir MPP tenka Panevėžio ir Utenos miestuose esančioms vaistinėms.
      Pasak A. Putrienės, įstaigų prašyta raštu paaiškinti priežastis, dėl kurių viršijamos lėšos ir numatyti priemones, padėsiančias sumažinti įsipareigojimų nevykdymą. Tarp nurodytų priežasčių –   didesnis prisirašiusiųjų ir apsilankymų, vyresnio amžiaus, neįgalių pacientų skaičius, pacientai, sergantys sunkiomis ligomis, per mažos vaistams skiriamos lėšos, aktyviai vykdomos profilaktinės programos, per kurias išaiškinami nauji lėtinių ligų atvejai ir kt.
      Be šios informacijos, susirinkimo dalyviams pateikta išlaidų medicininei reabilitacijai analizė, informuota, kokios gydymo įstaigų nurodytos priežastys, dėl kurių viršijamos šiai sričiai skiriamos lėšos, taip pat paaiškinta, kokios nuolat pasikartojančios klaidos daromos išrašant populiarų vaistą širdies ligoms gydyti, dėl ko tenka atlyginti žalą PSDF biudžetui.
Kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei Birutei Kavaliauskienei pristačius 2013 m. PSDF biudžeto išlaidų lėtiniams neinfekciniams susirgimams gydyti analizę, tarp PASPĮ vadovų kilo diskusija, imta priekaištauti, kodėl atliekant analizę neatsižvelgta į papildomus rodiklius, tokius kaip atstumas nuo rajono pacientų gyvenamųjų vietų iki gydymo įstaigų, dėl kurių šeimos gydytojai lengviau pasiekiami ir dėl to išrašo daugiau receptų nei gydytojai specialistai bei kt.
       B. Kavaliauskienė pažymėjo: gydymo įstaigų vadovai į susitikimą pakviesti ne todėl, kad norėta juos barti ar jiems priekaištauti, bet todėl, kad siekta PASPĮ supažindinti su apibendrintais analizės rezultatais ir paskatinti savianalizę. Išnagrinėjus duomenis apie dažniausioms lėtinėms neinfekcinėms ligoms – cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms, kvėpavimo takų obstrukcijai – gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų išlaidas, taip pat norėta susieti šias išlaidas su gerų darbo rezultatų rodikliais, siekti efektyvesnio PSDF biudžeto lėšų naudojimo.
      Pasak specialistės, tai, kad receptus dažniau rašo šeimos gydytojai nei gydytojai konsultantai, yra sveikintinas dalykas, bet dažnas pacientų guldymas į ligoninę be būtino reikalo nėra gerai. Dar blogiau, kai iš ligoninės išrašyti pacientai netrukus vėl į ją guldomi, t. y. rehospitalizuojami: didelis rehospitalizacijos dažnis rodo, kad lėtinių susirgimų gydytojai nevaldo.  
      Ligonių kasos specialistė pagyrė tas įstaigas, kurios gydo pacientus pigiau ir į ligoninę pagal Panevėžio TLK vidurkį guldo rečiau. Tas įstaigas, kurios ir gydo brangiai, ir į ligoninę pacientus siunčia dažnai, pažadėta daugiau kontroliuoti: jei daugelio įstaigų hospitalizacijos dažnis yra tik keli procentai arba artimas 1 proc., o kai kurių jis siekia 30 ir daugiau proc., tikėtina, kad pastarosios dirba ne taip, kaip reikėtų. Arba jeigu vienos įstaigos išleidžia keliskart didesnes sumas kompensuojamiesiems vaistams ir MPP už kitas.
      B. Kavaliauskienė atkreipė dėmesį: jei efektyviai besitvarkančių PASPĮ grupė yra daug didesnė nei PSDF biudžeto lėšas naudojančiųjų neefektyviai, darytina prielaida, kad efektyviai dirbti įmanoma. Tarp efektyviausiai PSDF biudžeto lėšas naudojančių įstaigų paminėta UAB Kniaudiškių šeimos klinika, VšĮ Panevėžio miesto poliklinika, UAB Pavilnio klinika.
      Panevėžio miesto poliklinikos direktorei Irenai Čeilitkienei pasidomėjus, kokio paskatinimo gali tikėtis efektyviai dirbančios PASPĮ, atsakyta, jog gerai dirbančios įstaigos lėšas susigrąžina per papildomą apmokėjimą už gerus darbo rezultatus. Kilus klausimui, kokią įtaką ligonių kasa gali daryti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimams, Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas akcentavo, kad tai vyksta per vadovybės posėdžius Valstybinėje ligonių kasoje  prie SAM, taip pat ligonių kasa su tam tikrais pasiūlymais ir pastebėjimais kreipiasi ir tiesiogiai į ministeriją.
      Pasak direktoriaus, vis dėlto didžiausią įtaką balo vertei ir PSDF biudžeto lėšų skyrimui daro pačių gydymo įstaigų veiklos efektyvumas: juk biudžetas yra vienas ir milijonines jo lėšas valdo būtent pačios gydymo įstaigos. Verta pastebėti: kuo daugiau bus be reikalo išrašoma brangesnių vaistų ar be reikalo pacientai guldomi į ligoninę, tuo mažiau lėšų tame biudžete liks ir balo vertei atstatyti, ir kitoms paslaugoms kompensuoti.   
 
Panevėžio teritorinė ligonių kasa
2014-06-19
Jūsų nuomonė
Ar žinote, kad Europos sveikatos draudimo kortelę (per Elektroninius valdžios vartus ar atvykus pas ligonių kasos atstovą rajone) jau galima užsakyti atsiųsti paštu?
Taip ir tuo ketinu pasinaudoti (pasinaudojau)
Taip, bet man tai neaktualu
Ne, bet dabar žinosiu ir pasinaudosiu
Ne ir man tai neaktualu
Gyventojų aptarnavimo vertinimo elektroninė apklausa
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: