PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   PRANEŠĖJŲ APSAUGA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! Pacientai neturi mokėti už gydytojams reikalingas apsaugos priemones. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltNAUJIENOS
| SAM pranešimai | VLK pranešimai | TLK pranešimai | Naujienų archyvas |
Greitosios medicinos pagalbos laukia pertvarka


Pastaraisiais metais šalies greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai neretai sulaukia priekaištų dėl savo darbo. Gyventojai skundžiasi, kad GMP specialistai laiku neatvyksta į iškvietimus, nesuteikia reikiamos pagalbos, piktinamasi, kad iškvietimo metu GMP stotyse nėra nei vieno laisvo automobilio arba pacientai nuvežami ne į tą gydymo įstaigą. Stočių administracija teisinasi, jog pas pacientus vėluojama dėl didelio darbo krūvio, o didinti brigadų skaičiaus esą nėra galimybės dėl personalo ir lėšų trūkumo.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas pripažįsta, kad greitosios medicinos pagalbos srityje iš tikrųjų yra opių problemų, tačiau artimiausiu metu jos bus iš esmės sprendžiamos: 2011 m. gegužės 3 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Greitosios medicinos pagalbos pertvarkos gairės ir tai sudarys galimybę pagaliau reformuoti minėtą sritį. Pokyčių planuojama ir jos finansavime.

Kaip teigia TLK vadovas, pagrindinis GMP reformos tikslas – pertvarkyti šių paslaugų teikimą taip, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir veiksmingas GMP sistemos valdymas, paslaugų efektyvumas, prieinamumas ir kokybė.

„Reikia pasakyti, kad per praėjusius du dešimtmečius vyko ir tebevyksta permainos daugelyje sveikatos apsaugos sričių: pertvarkoma pirminė sveikatos priežiūra, orientuojant ją į šeimos gydytojo instituciją, tobulinama stacionarinė pagalba, taikomos naujos technologijos, gydymo būdai ir kt. Deja, GMP sritis iki šiol buvo įstrigusi laike – jos keletą dešimtmečių nepalietė rimtos permainos. Natūralu, kad atėjo laikas keistis, nes esama situacija nebetenkina nei pacientų, nei šios sistemos darbuotojų. Tapo akivaizdu, kad ir brigadų skaičiaus didinimas negali išspręsti visų problemų“, – teigia J. Narbutas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 dispečerinės, kurių steigėjai yra savivaldybės. Daugumoje Europos sąjungos valstybių GMP įstaigų steigėjai yra regionų lygio apskritys. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje pagal užimamą teritoriją ir gyventojų skaičių dispečerinių yra daugiausia. Kaimynai latviai savo GMP tarnybą yra centralizavę.

Poreikis ir Lietuvoje centralizuotai koordinuoti GMP paslaugų teikimą, sukurti jos brigadų pajėgumų valdymo sistemą atsirado pirmiausia siekiant užtikrinti pacientams kokybiškesnę greitąją medicinos pagalbą, efektyviau paskirstant jos išteklius. Kai kurioms ligoninėms dėl restruktūrizacijos ėmus nebeteikti stacionarinių akušerijos, chirurgijos paslaugų, pastaruoju metu GMP iš tikrųjų teko didesnis darbo krūvis, nors iškvietimų skaičius kelerius metus išlieka palyginti stabilus. Keisti sistemą tapo būtina nustačius, jog ilgėjo pacientų pervežimo laikas, blogėjo GMP operatyvumas, ligonius teko vežti į didžiąsias regionų ar universitetines gydymo įstaigas, nes kai kurie rajono ligoninių skyriai vasaros atostogų metu uždaromi. Automobiliams išvykus į tolimesnius reisus, laukti iškvietimų kartais likdavo tik viena brigada arba visai jų nelikdavo.

Neabejojama, kad centralizavus GMP dispečerines bus išvengta nesusipratimų bei konfliktų dėl miestų ir rajonų „paribio zonų“, lengviau bus valdomos ekstremalios situacijos. Jei iki šiol pas pacientą vykdavo tik jo miesto ar rajono greitoji, nepaisant to, kad operatyviau pagalbą būtų galėjusi suteikti netoliese esanti kitos zonos GMP medikų brigada, tai po pertvarkos pacientai nebebus skirstomi į miesto ar rajono – jie sulauks arčiausiai įvykio vietos esančio greitosios automobilio. Naujoji pajėgų valdymo sistema leis stebėti GMP brigadų buvimo vietą ir koordinuoti jų darbą. Ši pertvarka turės ir ekonominę naudą: centralizuotos GMP dispečerinės galės paprasčiau ir mažesnėmis sąnaudomis nei rajonų dispečerinės įdiegti šiuolaikines informacines technologijas ir ryšių priemones, paskirstyti žmogiškuosius resursus.

Numatyta, kad nuo 2012-ųjų GMP dispečerinių tarnybų funkcijas vykdys 10 įstaigų – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių centrų GMP paslaugas teikiančios įstaigos pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Centralizavus dispečerinę tarnybą, jos uždavinys išliks toks pat – įvykio vietoje teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims ir kuo skubiau gabenti juos į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas arba patarti susirgusiems kreiptis į ambulatorinę gydymo įstaigą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

2011-08-11
Jūsų nuomonė
Ar žinote, kad karantino metu apsilankę poliklinikoje, pacientai neturi mokėti už medikams skirtas nuo koronaviruso apsaugančias priemones?
Taip
Ne
Kita (jei Jūsų prašė už šias priemones mokėti, įvardykite, kurioje gydymo įstaigoje)
Gyventojų aptarnavimo vertinimo elektroninė apklausa
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: