PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   PRANEŠĖJŲ APSAUGA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! Pacientai neturi mokėti už gydytojams reikalingas apsaugos priemones. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltNAUJIENOS
| SAM pranešimai | VLK pranešimai | TLK pranešimai | Naujienų archyvas |
Sveikatos priežiūros finansavimas Europoje ir Lietuvoje
      Lietuvoje formuojant ir tvirtinant 2013-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, Europos Komisija išleido ir paskelbė leidinį „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ (angl. Health at a Glance: Europe 2012). Jame lyginami įvairūs šalių-narių sveikatos sektoriaus rodikliai, tarp jų – ir sveikatos priežiūros išlaidos bei finansavimo šaltiniai, apžvelgiamos ilgalaikės tendencijos ir Europos šalių skirtumai.
 
      Lyginant sveikatos priežiūros finansavimo šaltinius, pažymima, kad visose Europos šalyse, išskyrus Kiprą, pagrindinis sveikatos priežiūros finansavimo šaltinis yra valstybės sektorius. 2010 m. iš jo buvo finansuojama vidutiniškai beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) visų sveikatos sektoriaus išlaidų ES valstybėse narėse. Valstybinis finansavimas sudarė daugiau kaip 80 proc. Nyderlanduose, Šiaurės šalyse (išskyrus Suomiją), Liuksemburge, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Rumunijoje. Mažiausiai valstybės lėšų skyrė Kipras (43 proc.) bei Bulgarija, Graikija ir Latvija (55–60 proc.). Lietuva – arčiausiai vidurkio (72 proc.).
 
  Šviesiai mėlyna spalva – valstybės lėšos;   šviesiai pilka spalva – žmonių asmeninės lėšos;    tamsiai mėlyna spalva – privatus draudimas; tamsiai pilka spalva – kita
 
% Visų išlaidų sveikatai
 
 
Sveikatos priežiūros išlaidos pagal finansavimo tipą (lentelė sudaryta remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis. Šaltinis: OECD Health Data 2012; WHO Global Health Expenditure Database).
 
Leidinyje teigiama, kad sveikatos sektoriui skiriamų valstybės ir privačių lėšų santykį kai kuriose šalyse labiausiai pakeitė ekonomikos krizė. Valstybėms mažinant išlaidas, skiriamas sveikatai, tuo pat metu didėjo paslaugų ir vaistų, už kuriuos moka patys gyventojai, apimtys. Pavyzdžiui, Airijoje valstybės finansuojamų sveikatos sektoriaus išlaidų dalis 2008–2010 m. sumažėjo beveik 6 proc. ir šiuo metu sudaro 70 proc., o gyventojų lėšomis apmokamų išlaidų dalis padidėjo. Taip pat valstybės finansavimas sumažėjo ir Bulgarijoje bei Slovakijoje.
 
Kitas svarbus sveikatos sektoriaus išlaidų finansavimo šaltinis – mokėjimai „iš kišenės“. Tokių mokėjimų 2010 m. didžiausia dalis – net 49 proc. – buvo Kipre, 43 proc. – Bulgarijoje, 38 proc. – Graikijoje. Beveik pusėje ES valstybių ši dalis paaugo būtent per paskutinįjį dešimtmetį, didėjant biudžeto suvaržymams. Mažiausiai „iš kišenės“ už sveikatos paslaugas žmonės moka Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
 
Lietuvoje sveikatos priežiūra finansuojama PSDF biudžeto lėšomis ir tokia sistema užtikrina apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, nepatiriant didelių išlaidų susirgus.
 
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), kasmet rengianti PSDF biudžeto projektą, kuris yra tvirtinamas Seime, šioje sistemoje atlieka svarbų vaidmenį ne tik kaip aktyvus biudžeto formavimo pasiūlymų rengėjas, bet ir kaip mokėtojas už suteiktas draudžiamiesiems sveikatos priežiūros paslaugas.
 
      VLK direktorius Algis Sasnauskas, lygindamas Lietuvos sveikatos priežiūros išlaidų finansavimo sistemą su kitų ES šalių šios srities finansavimo sistemomis, teigia, kad šalis yra tarp tų Europos valstybių, kuriose dominuoja valstybinis sveikatos paslaugų finansavimas. Todėl, kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos finansavimo šaltinius ir lyginant su situacija ES, Lietuva – visiškai europinė valstybė.
 
      Tačiau kita vertus, jis pažymi, kad toks finansavimas visuomenėje sukelia ir tam tikrų nepagrįstų lūkesčių: esant ribotiems finansiniams ištekliams, neįmanoma finansuoti visų medicinos paslaugų, kurias galėtų suteikti tiek privačios, tiek viešosios gydymo įstaigos, neretai kyla diskusijų dėl prioritetinio finansavimo sričių.
 
      VLK primena, kad pernai metų pabaigoje Seime įstatymu patvirtintas 2013 m. PSDF biudžetas yra beveik 136 mln. litų arba 3,4 proc. didesnis nei planuotas 2012 m., tačiau 3,1 proc. mažesnis nei 2012 m. faktinės PSDF išlaidos. Dėl to bus sudėtinga užtikrinti jau pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams. Taip kyla būtinybė šiais metais ieškoti papildomų finansinių galimybių, peržiūrėti esamus finansinius resursus, svarstyti ir naujus PSDF biudžeto pajamų šaltinius.
 
      Taigi įvertinus Europos komisijos leidinyje „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ (angl. Health at a Glance: Europe 2012) pateiktus duomenis, Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimo modelis ES kontekste vertintinas kaip turintis daug pranašumų, finansiškai tvarus ir skirtas ilgalaikio visuomenės sveikatinimo tikslui įgyvendinti.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM

2013-01-25
Jūsų nuomonė
Ar žinote, kad karantino metu apsilankę poliklinikoje, pacientai neturi mokėti už medikams skirtas nuo koronaviruso apsaugančias priemones?
Taip
Ne
Kita (jei Jūsų prašė už šias priemones mokėti, įvardykite, kurioje gydymo įstaigoje)
Gyventojų aptarnavimo vertinimo elektroninė apklausa
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: