PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
             
 
 Misija
 
 Vizija
 
 Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   ATVIRI DUOMENYS
   ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. (8 5) 232 2222
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! Jei ruošiatės keliauti po Europą, išvykdami nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltNAUJIENOS
| SAM pranešimai | VLK pranešimai | TLK pranešimai | Naujienų archyvas |
Latvijoje Lietuvos gyventojams suteikta daugiausia tarpvalstybinio gydymo paslaugų

 BNS nuotr.

      Pernai ligonių kasos gavo 129 pacientų prašymus kompensuoti planinio gydymo Europos Sąjungos (ES) šalyse išlaidas. Daugiausia Lietuvos gyventojų – 48 – gydėsi Latvijoje. Pacientams ES šalyse buvo atliktos įvairios operacijos, suteiktos gydytojų specialistų konsultacijos, taip pat medicininės reabilitacijos paslaugos, atlikti brangūs tyrimai, jie įsigijo medicinos pagalbos priemonių (MPP) ir vaistų. Už šias paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo sumokėta daugiau nei 114 tūkst. eurų.

      „Pernai pacientų prašymų kompensuoti gydymo ES šalyse išlaidas per pastaruosius metus gauta daugiausia. Pavyzdžiui, 2014-iais buvo pateikti 54 prašymai, 2015-iais – 88 prašymai, 2016-iais – 53, 2017-iais – 98. Vis dėlto prašymų nėra daug. Lietuvos žmonės mieliau gydosi savo šalyje. Na, o jeigu jau vyksta gydytis į užsienį, tai dažniau renkasi paslaugas arčiau namų, artimiausiose kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje", – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Ježerkauskaitė.

      Daugiausia prašymų kompensuoti gydymo išlaidas ligonių kasos gavo iš tų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų, kurie gydėsi Latvijoje (48), Vokietijoje (23), Lenkijoje (21), Slovakijoje (19).

      Pacientams buvo kompensuotos 62 paslaugos, suteiktos kaimyninių šalių ligoninėse, 14 atvejų pacientai buvo konsultuoti gydytojų specialistų – radiologo, oftalmologo, gastroenterologo, echoskopuotojo, endoskopuotojo ir kt., 17 atvejų pacientams buvo suteiktos medicininės reabilitacijos paslaugos, 6 atvejais buvo atlikti brangieji tyrimai, 7 atvejais buvo įsigyta vaistų ir 23 atvejais kompensuota MPP įsigijimo išlaidos.

      Kaip ir 2017-aisiais, daugiausia sprendimų kompensuoti pacientų gydymosi išlaidas 2018 m. priėmė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) – 45. Kitos TLK tokių sprendimų priėmė mažiau: Šiaulių TLK – 21, Kauno TLK – 20, Klaipėdos TLK – 13, Panevėžio TLK – 6, o VLK – 24.

      „Mūsų šalies pacientams reikėtų žinoti, kad už paslaugas, suteiktas užsienyje, jie turės sumokėti patys, ir tik grįžę į Lietuvą galės kreiptis į TLK dėl savo išlaidų kompensavimo. ES šalyse suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tik tokiomis pačiomis kainomis ir sąlygomis, kaip jos būtų kompensuojamos Lietuvoje", – teigia I. Ježerkauskaitė.

      Pasak specialistės, už Lietuvos ribų sveikatos priežiūros paslaugos dažniausiai kainuoja daug brangiau. Pavyzdžiui, senosiose ES šalyse kainų skirtumai siekia daugiau nei keletą kartų, naujosiose – jie mažesni. Tad skirtumą, jei toks atsiranda, reikia padengti patiems. Pernai patys gyventojai sveikatos priežiūros paslaugoms vidutiniškai išleido daugiau kaip 301 tūkst. eurų, tai yra 2,6 karto daugiau, nei jiems buvo kompensuota.

      VLK specialistai pataria atsakingai apsvarstyti ketinimą gydytis ES šalyse. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kiek reikiama gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje, į kurią planuojama vykti, ir kokia išlaidų dalis bus kompensuojama grįžus į Lietuvą.

      Negali būti kompensuojamos tos paslaugos, kurios Lietuvoje neapmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Be to, nėra kompensuojamos svetur gautos slaugos ar ilgalaikio gydymo, skiepijimo, prevencinėse programose numatytų paslaugų išlaidos. Specialistai ragina įsidėmėti, kad prieš išvykstant visada būtina gauti gydytojo siuntimą, nes tokia sąlyga taikoma apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.

      Galimybe gydytis ES šalyse pacientai naudojasi nuo 2013 m. spalio 25-osios, kai įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. 2014–2018 m. ligonių kasos iš viso gavo 422 gyventojų prašymus kompensuoti gydymo ES šalyse išlaidas. Tam iš PSDF biudžeto buvo išleista apie 353,7 tūkst. eurų.

      Daugiau informacijos apie tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą rasite čia

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyrius  

Ligonių kasos kviečia:

Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ 

Pamatyti naujausias nuotraukas ;) Instagram: https://goo.gl/tXvpXr 

Žiūrėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2 

Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/bGtZg2 

 Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222.

2019-03-12
Jūsų nuomonė
Ar žinote, kad ne pacientas, bet šeimos gydytojas sprendžia, kada reikalingas siuntimas į konsultaciją?
Žinau ir dėl to pats neprašau gydytojo siuntimo
Nežinau, siuntimo paprastai prašau pats
Siuntimus neprašytas išrašo pats gydytojas
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: