PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA
Versija neįgaliesiems  EN    
 
   Misija
 
   Vizija
 
   Vertybės
 
 
   NAUJIENOS
   STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
   TEISINĖ INFORMACIJA
   VEIKLOS SRITYS
   KORUPCIJOS PREVENCIJA
   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA
   PASLAUGOS
   NUORODOS
   GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOS
   GYVENTOJAMS
   ĮSTAIGOMS
   APKLAUSOS IR ANALIZĖS
   PRIĖMIMAS Į DARBĄ
Gyventojų aptarnavimas
 Panevėžyje ir Utenoje
I, IV 8.00–18.00
II, III 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Tel. 8 700 88888
Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Visagine, Zarasuose
Įstaigos kontaktai
Respublikos g. 66
LT-35158 Panevėžys
Tel. (8 45) 59 61 92
Faks. (8 45) 58 37 89
El. paštas patlk@vlk.lt
Darbo laikas
I–IV   8.00–17.00
V   8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

GYVENTOJAMS      ĮSTAIGOMS     
Dėmesio! 5–12 klasių mokinius kviečiame dalyvauti nuotraukų konkurse „Sveika šeima“. Fotografuokite ir siųskite nuotrauką internetu. Plačiau...
www.paneveziotlk.ltGYVENTOJAMSPrevencijos (profilaktinės) programos
| Paslaugų laukimo eilės | Sveikatos draudimas ir įmokos | Europos sveikatos draudimo kortelė | Prisirašymas prie gydymo įstaigos | Gydymo įstaigos | Sveikatos priežiūros paslaugų kainos | Vaistinės ir optikos | Vaistų pasas | Dantų protezavimas | Sąnarių endoprotezavimas | Prevencijos (profilaktinės) programos | Medicininė reabilitacija  | Sergantiesiems cukriniu diabetu | Moksleiviams | Studentams | ES šalių piliečiams | Savanoriškas žalos atlyginimas | Pacientų teisės | Duomenų subjektų teisių įgyvendinimas | Gydymo įstaigų finansiniai rezultatai | Dažniausiai užduodami klausimai |
Prevencijos (profilaktinės) programos


Atnaujinta 2017-02-17

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis vykdomos prevencijos programos – tai galimybė nurodyto amžiaus asmenims, kurie jaučiasi sveiki, nemokamai profilaktiškai pasitikrinti, ar neserga tam tikromis ligomis. Galimybė pasitikrinti sudaroma kas keleri metai (1–3 m.), priklausomai nuo kiekvienoje programoje nustatyto laikotarpio. 

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
Nuo 2013 m. liepos 1 d. Panevėžio apskrityje pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa – Panevėžio, Rokiškio, Pasvalio, Biržų ir Kupiškio gydymo įstaigos visiškai pasirengusios priimti 50–74 metų amžiaus asmenis ir išaiškinti, ar jie neserga storosios žarnos vėžiu. Programa labai svarbi, nes Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Beveik 1000 žmonių nuo šios ligos miršta. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą tarp moterų ir trečią vietą tarp vyrų piktybinių ligų. Per pastaruosius trisdešimt metų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje padaugėjo beveik du kartus. Skaitykite plačiau.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
Šiuo metu Lietuvoje priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus Lietuvoje nustatoma beveik 1000 naujų atvejų, sergamumas šia liga auga. Pasaulyje priešinės liaukos vėžiu kasmet suserga 700 000 vyrų, iš jų 250 000 miršta. Priešinės liaukos vėžys paprastai diagnozuojamas vyrams, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems, todėl Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje nemokamai gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai). 45 metų vyrai tikrinami tuomet, kai jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Skaitykite plačiau.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa

Europos kardiologų draugijos duomenimis, beveik pusę visų mirčių Europoje sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Jos yra pagrindinė mirties priežastis tarp vyrų, vyresnių kaip 45 m. ir moterų, vyresnių kaip 65 m. amžiaus. Širdies ir kraujagyslių ligos iš Europos Sąjungos biudžeto pasiglemžia beveik 170 milijardų eurų per metus. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Šis skaičius didėja. Yra paskaičiuota, kad Lietuvoje didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turinčių asmenų 2011 m. pradžioje buvo apie 700 tūkst. Deja, tik dalis jų ištirta. Siekiant pristabdyti šių ligų plitimą nuo 2006 m. įgyvendinama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Joje gali dalyvauti 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys – ta kategorija asmenų, kuriems yra didelė rizika susirgti. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose pabrėžiama, kad būtent šiems asmenims skirta prevencija yra pati efektyviausia.Skaitykite plačiau.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

Išsivysčiusiose šalyse krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, kuri taip pat yra geriausiai ištirta ir labiausiai pasiduodanti gydymui. Pastaraisiais metais krūties vėžio atvejų skaičius itin auga tarp 45–49 metų amžiaus moterų. Reguliariai tikrinant krūtis vėžį galima nustatyti jau ankstyvosios stadijos. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pacienčių gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė. Statistika rodo, kad 5 metus išgyvena 80–90 % moterų, kurioms nustatyta I krūties vėžio stadija, 60–70 % sergančiųjų II stadijos vėžiu, 40–50 % sergančiųjų III stadijos vėžiu ir 10–15 % moterų, kurioms nustatyta IV krūties vėžio stadija. Pradėjus plačiau taikyti atrankinę mamografinės patikros programą, Lietuvoje tikimasi išaiškinti daugiau ankstyvojo I stadijos krūties vėžio atvejų, kas turėtų lemti mirtingumo nuo krūties vėžio mažėjimą.Skaitykite plačiau.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa
Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 500 moterų, miršta apie 300 moterų. Dėl to Lietuvoje jau aštuntus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Nors sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, taip pat dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25–60 metų amžiaus moterims Lietuvoje buvo nustatyta per 300 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir per 8 tūkst. ikivėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio atvejų. Skaitykite plačiau.


Kitos aktualios paslaugos

Vaikų krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis 


Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 68 proc. trimečių vaikų dantų ir 94 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys: ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikmečių dantų. Švedijos mokslininkai nustatė, kad, padengus dantis silantais, apie 80–90 proc. vaikų dantų net po aštuonerių metų lieka nepažeisti ėduonies. Lietuvoje nuo 2005 m. silantavimo paslauga apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Ji skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Raginame tėvelius, turinčius 6–13 metų (kol nesukakę 14 metų) vaikų, nuvesti juos pas gydytojus odontologus, kurie padengs jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga. Skaitykite plačiau.
 
 
Jūsų nuomonė
Ar žinote, kad asmuo, apdraustas kitoje ES šalyje, draustis kaip vienas iš tėvų, auginantis mažametį vaiką, Lietuvoje negali?
Taip
Ne
Užduoti klausimus,
pateikti siūlymus,
atsiliepimus
Vardas*:
Pavardė*:
El. paštas*:
Klausimas, siūlymas, atsiliepimas*:
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą , kuriuo
pageidaujate gauti naujienas.
Jūsų el. paštas*: